Šiandien visiškai neplanavau važiuoti į Kauną, bet susirašiau su kolegomis ir jie atsakė, kad šiandien bandys „medžioti“ pirmąsias rinktines, tai susipakavau „mantą“ ir į kelią.
Atvažiavęs prie viešbučio iškart pamačiau, kad nieko gero čia nebus, kadangi tarpas tarp autobuso ir viešbučio labai mažas, plius du, trys apsauginiai aplinkui vaikščioja ir iškart supranta, ko čia aš atėjau.
Važiuoju prie arenos. Greičiau atbėgu, nes einant pamačiau, kad atvažiuoja autobusas su Pietų Korėjos krepšininkais, o čia man labiausiai rūpėjo Ricardo Ratliffe, geriau žinomas tiesiog Ra Gun. Nuo čia suprantu, kad lengva nebus, nors lengvo kelio ir nesitikėjau, tačiau kelias sunkesnis nei manyta. Atitvarai plius apsauginiai. Tiesiog puikus derinys dienos pradžiai.
Atbėgu, apsauginis klausia, rinksi autografus? Oo taip, sere. Negalima griežtu balsu atrėžia jis. Kodėl? – klausiu aš. Čia burbulas – atsako jis man. Nusišypsau ir nelabai kreipiu dėmesį, o išsitraukiu žaidėjo nuotraukas ir markerį bei einu prie žaidėjo. Krepšininkas geranoriškai ima markerį į rankas ir pasirašinėja, o apsauginis vos ne iš rankų bando atimti markerį.. Sakau ar aš ginklą laikau, kad jūs man neleidžiat to daryti? Juk žaidėjas pats sutinka pasirašyti. Nurimo, arenos sargas.
Po visos dienos nuotykio, parašiau ir padėkojau krepšininkui, kuris nepaisant griežtų taisyklių, išliko žmogiškas ir suprasdamas mano situaciją pasirašė. Žaidėjas atrašė: Visuomet pasirašysiu, ačiū už palaikymą.
O taisyklės paprastos – žaidėjai gyvena burbule: viešbutis – arena. Jokių kontaktų su pašaliniais žmonėmis (šios informacijos nežinojau iki tol kol neatvykau prie arenos), nes nelabai buvo skelbta, kad ši atranka vyks „burbule“.
Taisyklės aiškios man ir mano kolegoms, apsauginis pataria skirstytis, nes nieks nesustos ir nepasirašys, bet mes tokių „patarimų“ girdėję ne vieną ir ne du. Mes kantrūs, mes norime bent pamėginti, jei pasakys ne, reiškiasi ne, bet būsime bent jau pabandę.
Taip ir darome.. Angola prieš treniruotę sako „no, no“, po treniruotės pasirašo ne vienas ir ne du. Man reikėjo tik vienintelio Yanick Moreira (NBA D lygos čempionas). Pasiimu autografą ir pasidarau nuotrauką.
Tas pats įvyksta ir su slovėnais.. Prieš treniruotę, net nežiūri į mūsų pusę, po treniruotės prieina Luka Dončičius ir Denverio „Nuggets“ aukštaūgis Vlatkas Čančaras. Toliau.. ateina Slovėnijos rinktinės atstovas ir dar kartą primena žaidėjams, kad nepasirašinėtų, nors žaidėjai patys nori to, tačiau klauso griežtų taisyklių ir mums pasako „Sorry“.
Kiek lengviau po treniruotės rašosi Pietų Korėjos žaidėjai, kurie pasirašo, nusišypso ir dar mums padėkoja. Tikrai labai malonus jausmas.
Po jų atvažiuoja lietuviai, kuriuos prieš kelias dienas „gaudžiau“ viešbutyje ir spaudžiau jiems ranką. Reikėjo Domanto Sabonio autografo, kadangi kolega iš Kanados paprašė manęs, kad jam jį paimčiau. Tačiau šiandien Domas atsakė: Atsiprašau, negaliu pasirašyti. Viskas suprantama, susitiksime po „burbulo“.
Prieš paskutiniai į treniruotę rinkosi draugiški lenkai, pasirašė ne visi, tačiau suteikė naudingos informacijos pranešdami, kada atskrenda jų lyderis – A.J Slaughter, kadangi jam dar tik pasibaigė klubinis sezonas Kuveite.
Na ir paskutinieji Venesuelos žaidėjai.. Nieko įspūdingo jų rinktinėje nėra, tačiau turėjau pasidaręs keturių krepšininkų ir vyr.trenerio nuotraukas, prieš treniruotę priėjo mergina iš jų personalo ir paklausė, kas mes tokie? Atsakėme, kad krepšinio fanai, ji prižadėjo, kad po treniruotės žaidėjai tikrai mums pasirašys.
Buvo kiek kitaip. Mergina po treniruotės nepriėjo prie mūsų, bet priėjo komandos trenerio asistentas ir pasiėmė visas nuotraukas į autobusą ir sako ateikite prie viešbučio, krepšininkai iki to laiko jums pasirašys.
Geresnės dienos užbaigimo ir negalėjo būti. Nuėjome prie viešbučio, žaidėjai gražiai pasirašė, o apsauginis išnešė nuotraukas su autografais.
Dienos rezultatas: 11 autografų iš 19 reikiamų (Angola 1/1, Pietų Korėja 2/2, Venesuela 5/5, Slovėnija 2/7, Lenkija 1/ 4). Nepasidariau nuotraukų su NBA žaidėjais – Luka Dončičiumi ir Vlatko Čančaru, tačiau nenusiminu, nes progų, nors ir minimalių, bet dar bus.
