Iš antro karto ir po devynių valandų laukimo, pavyko „sumedžioti“ legendinį krepšininką, NBA čempioną Dirką Nowitzki, bet viskas nuo pradžių..
Liepos 23 dienos vakare perskaitau naujieną, viename iš Lietuvos portalų, kad Vilniuje vieši ir kažkokią reklamą filmuoją Vokietijos legenda. Atsikėlus kitos dienos rytą, kolega autografų rinkėjas atsiunčią nuotrauką, kad jam pavyko nusifotografuoti su D.Nowitzkiu ir gauti jo autografą.
Ilgai nedvejojau.. Pasiėmiau senų laikų marškinėlius su jo pavarde, pasidariau kelias nuotraukas ir pajudėjau link sostinės.
Žinojau, kuriame jis viešbutyje apsistojęs, o iš ankstesnio straipsnio, kur ir filmuojasi.
Pirmoji diena. 13.30 val. būnu prie viešbučio, nuo kurio ir prasideda ilgasis laukimas, atvykus kitam kolegai iš Alytaus sumąstome, kad reikia bandyti laimę prie VRM rūmų, kur savo aktorystės sugebėjimus demonstruoja NBA čempionas. 18 val. pajudame link tos vietos (prie viešbučio praleidau beveik 5 valandas ir tapau labai įtartinas viešbučio apsaugai).
Atvykus į vietą matome daug žmonių, aktorių masinėms scenoms, daug automobilių ir apsaugos. Prie buvusio vidaus reikalų pastato praleidžiame tris valandas, nes 21 val. vienas iš mikroautobusiukų staigiai pajuda link galinio išėjimo, pasileidus bėgti pro kitą pusę, pamatome, kad autobusiukas mus aplenkė ir vokietis jau jame (apsauga puikiai dirbo savo darbą!).
Sėdome į savąjį ir bandėme laimę būti pirmieji prie viešbučio, deja, bet koją pakišo Senamiesčio gatvių nežinojimas, ko pasekoje – pavėlavome tris minutes.
Nusivylę grįžome į automobilį ir po 8 valandų laukimo pajudėjome namo. Bet tai dar ne pabaiga..
Antra diena. Nesinorėjo tokio „laimikio“ paleisti iš pirmo karto, tad ankstyvą kitos dienos rytą vėl važiuoju į Vilnių ir jame jau būna 8 val. , nes iš kolegos turėjau žinių, kad tarp 8-9 val. krepšininką veža į filmavimo vietą.
Nors šį kartą atvažiavau žymiai kitaip apsirengęs, tačiau viešbučio darbuotojai jau, kaip žinodami laukė prie viešbučio įvažiavimo, o 8.50 val. į kiemą išėjo ir Nowitzki.
Pasileidau bėgti, tačiau viešbučio apsauga iškarto pasakė, kad negalima ir tai ne nuo jų priklauso. Atkirtau, kad man reikia tik vieno autografo! Tačiau vistiek ne.. Neliko kitos išeities, kai tik pačiam pasišaukti žaidėją iš toli.. „Dirk, can i get your autograph?“ ir pamosavęs senaisiais „Mavericks“ marškinėliais jis leido apsaugai mane praleisti.
Kadangi viskas „labai slapta“, tai nuotrauką su juo leido viešinti tik liepos 27 d. kai krepšininkas jau bus išvykęs iš Lietuvos.
Rezultatas: 2 autografai bei nuotrauka su krepšinio legenda! Ir dvigubai ilgiau pagerintas laukimo rekordas, per dvi dienas.. devynios valandos!
Iki kitų kartų! 🙂
